Tyrimai, straipsniai

TILS. "Karštosios linijos" Lietuvoje: analizė ir rekomendacijos
 
 
 
2009 metų pabaigoje, siekdamas išsiaiškinti, kokias pranešimo galimybes turi valstybės tarnautojai, „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atliko Lietuvos Respublikos ministerijų ir jos pavaldžių įstaigų apklausą dėl tarnautojams sudaromų sąlygų pranešti institucijų viduje. Tuo pačiu metu buvo atliktas ir žvalgomasis tyrimas dėl išorės pranešimo galimybių, siekiant išsiaiškinti, kiek vadinamų „karštųjų linijų“ veikia nacionaliniu lygmeniu. Būtent šie du tyrimai padėjo pagrindą tolesniam darbui su pranešančių asmenų apsaugos klausimais ir platesnei pranešimo kanalų analizei.
 
Transparency International. Alternatyva tylėjimui. Pranešėjų apsauga dešimtyje Europos valstybių. (TILS vertimas į lietuvių kalbą).
 
 
 
Ataskaitoje, remiantis giluminiu (in-depth) tyrimu, apžvelgiami pranešimą reglamentuojantys įstatymai bei egzistuojančios pozityvios praktikos. Tyrime išskiriami trūkumai, galimybės ir prieigos būdai efektyvių pareiškėjų apsaugos mechanizmų įdiegimui dešimtyje analizuotų Europos valstybių: Airijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
 
Ernst & Young. Europos kovos su sukčiavimu tyrimas 2009. Ar sąžiningumas yra nuosmukio pasekmė?
 
 
 
2009 m. Europos sukčiavimo tyrimas atspindi daugiau kaip 2200 respondentų požiūrius – nuo virtuvės iki konferencijų salės – 22 šalyse. Šiame tyrime pateikiamos išvados yra priešingos Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje reiškiamoms nuomonėms ir jos išryškina daug svarbių temų, įskaitant sąmoningai suvoktą įsipareigojimo valdyti ir mažinti sukčiavimo riziką didumą bei darbuotojų lūkesčius savo įmonėse taikomų reguliavimų atžvilgiu.
 
Ernst & Young. Sukčiavimo rizikos mažinimo tyrimas 13 Europos šalių
 
 
 
„Ernst & Young“ užsakė tyrimą, skirtą ištirti požiūrį į sukčiavimo rizikos mažinimo efektyvumą 13 Europos šalių. Šis tyrimas pateikia įžvalgas apie darbuotojų nuomonę dėl su sukčiavimu susijusio neetiško elgesio jų pačių bendrovėse ir šalyse: dėl sukčiavimo atvejų jų bendrovėse suvokimo lygio, kolegų polinkio pranešti apie įtarimus dėl sukčiavimo ir savo lūkesčius dėl po incidento sekančių įmonių tolesnių veiksmų.
 
Public Concern at Work. Pirmoji metinė ataskaita 1994
 
 
 
Šioje ataskaitoje aptariama Public Concern at Work padaryta pažanga, informuojant ir darant įtaką diskusijoms apie pažeidimus, savireguliaciją ir valdymo ypatumus tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje. Su tolimesne pirmaujančių įmonių ir įstaigų, tokių kaip Revizijos komisija, parama Public Concern at Work gali padėti organizacijoms visuose viešojo, privataus ir savanoriškos veiklos pagrindu veikiančiose sektoriuose plėtoti kultūrą, kuri leidžia dar prieš rimtos žalos atsiradimą nustatyti galimą problemą ir ją nagrinėti.
 
Public Concern at Work. Ką mes darome ir kodėl tai svarbu? Dvimetė apžvalga.
 
 
 
Prieš penkerius metus pateikta gerašidiškumo vizija pranešimą apibrėžė kaip garbingo žmogaus aktą, kuri yra veiksminga priemonė ginti viešąjį interesą ir skatinti kitas iniciatyvas. Apklausos duomenys rodo, jog Didžioji Britanija šiuo požiūriu lenkia daugelį kitų valstybių. Buvo padaryta tokia pažanga, kad sunku ir prisiminti anskčiau buvusį priešiškumą ir skepticizmą pranešimų atžvilgiu. Šioje dvimetėje apžvalgoje yra pateikiamos su mūsų darbu susijusios detalės bei atskleidžiama, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta.
  
Public Concern at Work. Kas buvo pasiekta pranešimų srityje? 10 metų pareiškėjų apsaugai

 
 
Paskutiniojoje 2007 metais atliktoje apžvalgoje buvo atskleistas didelis pranešimų atvejų skaičius viešajame sektoriuje. Buvo išskirtas centrinės valdžios, finansinių paslaugų, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriai. Dešimtosios Viešojo interseso gynimo įstatymo metinės yra puiki proga apžvelgti šio novatoriško teisės akto poveikį. Ataskaitoje pateikiami per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje pasiekti rezultatai.
 
 
KPMG. 2007 m. tyrimas: sukčiaus portreto tyrimas
 
 
 
 
Šis tyrimas pateikia detalų ir labai informatyvų sukčiaus portretą. Jis reikšmingas tuo, jog dėmesys kreipiamas į kaltinimus ir faktinį sukčiavimo tyrimą, o ne į deklaratyvius organizacijų pareiškimus. Tyrimo rezultatas – sukčiaus portreto tyrimas, kuriam aptariamos visos aplinkybės ir aplinka, kurioje jis veikė.
  
 
U4. Kuriant veiksmingą pranešėjų apsaugos sistemą: efektyvūs būdai tam pasiekti
 
 
 
 
Studijoje pateikiama nuomonė, kad įvairios visuomeninės ir pagalbos organizacijos turi skatinti įstaigų darbuotojų suvokimą, jog pranešti apie pastebėtus pažeidimus darbovietėje yra jų pareiga. Studijoje aptariamos aktualiausios pranešėjų apsaugos politikos tendencijos, pateikiamos rekomendacijos, aptariamos praktinės problemos su kuriomis galimai susiduriama įgyvendinant pranešėjų apsaugą. Studijos esminė idėja, kad pranešėjų apsauga turi suteikti skyda, o ne kalaviją.
 
Pranešėjų apsauga Vokietijoje
 
 
 
Straisnyje analizuojama Vokietijoje egzistuojančios pranešėjų problemos. Šis straipsnis yra pakankai įdomus Lietuvos situacijos kontekse – mūsų šalyje pakankamai ribotai vykdoma pranešėjų apsauga. Straipsnyje pateikia teismų praktikos pavyzdžių, aptariama pranešėjo ir darbdavio interesų problemos, teisinė pranešėjų situacija, bei paramos jiems problemos.
 
 
Pranešėjų apsauga Australijoje. Pranešimai darbo vietoje: geriausios praktikos link. Pranešėjų apsauga viešojo sektoriaus organizacijose
                   
                   Parsisiųsti ataskaitą

 
 
 
Šioje ataskaitoje yra pateikiama Australijos (vieną sėkmingiausių pranešėjų apsaugos politiką vykdanti valstybė) pranešėjų aasaugos politikos analizė. Ataskaitoje pateikiama ketverių metų tyrimo rezultatai, kaip viešojo sektoriaus organizacijos gali padėti išlaikyti savo sąžiningumą ir vertinti darbuotojus, plėtojant ir įgyvendinant naujus ir geresnius pranešėjų apsaugo modelius. Taip pat yra pateikiams pavyzdinis sąrašas priemonių reikalingų pranešėjų apsuagos progamos tinkamam įgyvendinimui. 
 
 
Pranešėjų apsauga Rumunijoje
 
 
 
 
Transparency International Rumunijos skyrius parengė straipsnį pristatantį pranešėjų apsaugos politiką ir problemas Rumunijoje. Verta paminėti, jog tai yra viena iš nedaugelio Europos vastybių priėmusių šį specialųjų įstatymą. Straipsnyje aptariama definicijos problemos, pranešėjų apsaugos būdai, rekomendacijos sekmingam pranešėjų apsaugos reguliavimui užtikrinti. Taip pat išryškinamos problemos, kurios egzistuoja Rumunijoje net ir priėmus Pranešėjų apsaugos įstatymą.
 

 

 

Kontaktai

+370 (5) 212 69 51; 212 16 87

Didžioji 5-402,
01128 Vilnius info@drasuszodis.lt